BiodiverCities
Bioįvairovės nykimui vis dar esant opia šių dienų problema, kūrybinių iniciatyvų autoriai VšĮ ,,Dizaino draugai“ nusprendė tęsti BiodiverCities projektą ir su partnerių pagalba vykdyti antrąjį vystymo etapą. Lietuvos kultūros tarybos finansuojamas antrasis BiodiverCities projekto etapas buvo vykdomas siekiant toliau plėsti miestiečių įsitraukimą į biologinės įvairovės iniciatyvas Kaune. Pirmojo BiodiverCities etapo tikslas buvo sukurti bičių ,,viešbutį“ iš lazeriu išpjauto kartono, padengto natūraliu bičių vašku, panaudojant bambuko medieną. Sekantis etapas apėmė bičių ,,viešbučio“ spausdinimą 3D spausdintuvu, naudojant šalto išspaudimo technologiją iš tvarių bei biologiškai skaidžių medžiagų. Projekto komandai atlikus keletą bandymų ir atradus tinkamiausią medžiagą bei 3D spausdinimo technologiją naujųjų bičių ,,viešbučių“ gamybai, buvo rengiama paroda, kurios tikslas šviesti visuomenę bioįvairovės išsaugojimo tema. Paroda ,,Books, materials, designs, loops“ birželio mėnesį vyko KTU ,,M-Lab” prototipavimo laboratorijos centre, renginio metu lankytojai galėjo patys pamatyti ir paliesti naujuosius bičių ,,viešbučius“ bei sužinoti, kaip juos pasigaminti patiems, turint tinkamą įrangą. Renginys vyko Lietuvos Dizaino savaitės metu.
Dizaino savaitės parodos atidarymas. Nuotr. Svetlana Batura
Aplinkos ekosistema
Turint omenyje, kad KTU prototipavimo centras "M-Lab" yra sukurtas turint tikslą žmogaus gerovę apjungti su tvariomis technologinėmis inovacijomis, šis BiodiverCities projekto etapas pasirinktas vystyti remiantis būtent KTU studentų miestelio ekosistema. Pastaraisiais metais vykdytos Studentų gatvės rekonstrukcijos padiktavo temą tolimesnei tyrimo krypčiai: kokią įtaką bioįviarovei daro žmogaus ir technikos įsikišimas statybų metu? Tobulinant Studentų gatvės infrastruktūrą buvo pažeista šios teritorijos ekosistema, todėl manoma, kad laukinių vabzdžių ,,viešbučiai“ galėtų tapti svarbiu biologinės įvairovės išsaugojimo bei atkūrimo įrankiu. Prieš integruojant bičių ,,viešbučius“ į konkrečią teritoriją, reikėjo įvertinti jos florą ir fauną, taip pat meteorologines vietos savybes. Komandos nariai ištyrė už ,,M-Lab“ pastato esantį Gričiupo parką: ilgus metus netvarkyto (bet nuo 2024-ųjų vasaros jau taip pat rekonstruojamo) slėnio apačioje teka upelis, šlaituose auga seni vaismedžiai.
Surinkus mėginius, po KTU Santakos slėnyje atliktų tyrimų, buvo išsiaiškinta, kad šiai vietovei būdingos tokios grybų rūšys: Pholiota Lucifera, Coprinus Comatus, Ganoderma Curtisii bei Cyclocybe Cylindracea. Grybienos tyrimas padeda nustatyti, kokios klimato charakteristikos ir kokia augalų ir gyvūnų įvairovė aptinkama toje aplinkoje, bei tiksliau įvertinti, kaip toks rūšių tinklas reaguoja į vykdomas rekonstrukcijas, kaip ji priimtų po žeme lizduojančių vabzdžių buveinių integraciją.
Grybienos tyrimas ir inokuliacijos eksperimentai buvo atlikti bendradarbiaujant su Tomu Čelpanovu iš MB Fungusas, dėkojame jam už naudingas įžvalgas!
Viršutinės buveinės dalis. Nuotr. Svetlana Batura
Priemonių rinkinio tobulinimas
2022-aisiais sukurtas ,,pasidaryk pats“ medžiuose lizduojančių bičių rinkinys buvo skirtas vien nesudėtingam rankų darbui. Projekto partneriams KTU suteikus prieigą prie žiedinių eksperimentų laboratorijos ,,Olabas“, šiame projekto etape buvo pasitelktos ir skaitmeninės gamybos technologijos. Bičių lizdai buvo spausdinami Delta Wasp 2040 3D spausdintuvu: šis spausdintuvas veikia šaltojo išspaudimo principu, įprastai naudojamas keramikai ir alternatyviems augaliniams medžiagų mišiniams. Vabzdžių buveinių spausdinimui buvo naudojamos tvarios bei biologiškai skaidžios medžiagos: kiaušinių lukštų ir bulvių krakmolo mišinio. Sutrinti kiaušinių lukštai gaminiui suteikia reikiamas mechanines savybes, o krakmolas atlieka rišamosios medžiagos funkciją. Taip pat šis junginys pasižymi šviesia spalva, kuri pritraukia vabzdžius apdulkintojus. Atlikus keletą bandymų, spausdinimui pasirinktas 9 mm skersmens Delta Wasp 2040 3D spausdintuvo antgalis. Struktūros modulis iš kiaušinių lukštų medžiagos buvo spausdinamas 6 min, į žemę sodinama apatinė dalis iš molio – 4 min, vidinė apatinė dalis – 9 min, o vidinė viršutinė modulio dalis – 8 min.
Sukonstruota buveinė. Nuotr. Svetlana Batura
Bičių viešbučio tobulinimas
Tobulinant bičių „viešbučio“ konceptą, buvo svarbu atrasti ne tik gamtai draugiškas, bet ir gaminio mechanines savybes atitinkančias medžiagas. Medžiagos vabzdžių viešbučiui buvo parinktos taip, kad natūraliai suirtų per vieną sezoną ir tokiu būdu praturtintų dirvožemį. Galutinę konstrukciją sudaro dvi kūgio formos dalys: viena iš jų yra uždara ir formuoja lizdą, o kita atvira, leidžianti vabzdžiams patekti į vidų, patį objektą į žemę įkasus iki vidurio. Apatinė dalis, pagaminta iš raudono molio, grybienos ir grikių lukštų, skatina grybų tinklo augimą. Viršutinė dalis pagaminta iš kiaušinių lukštų, krakmolo, bei Lietuvoje augančių laukinių gėlių sėklų mišinio. Atsižvelgus į tai, kokios atliekos dažniausiai randamos Lietuvoje ir atlikus keletą bandymų, naujiems bičių „viešbučiams“ naudojami šių medžiagų junginiai:
- 100 g vandens
- 100 g kiaušinių lukštų
- 20 g bulvių krakmolo
- 10 g pupelių krakmolo
- 6 g avižų sėklų luobelių
- 10 g vietinių augalų sėklų (judra, saulėgrąža, linų sėmenys, facelija, grikiai)
- 100g raudonojo molio
- 30g vandens
- 10g maltų grikių sėklų lukštų
- Skysta grybiena
Šis modulinis dizainas užtikrina objekto universalumą: laukinių vabzdžių buveinė ne tik suteiks prieglobstį apdulkintojams, bet ir prisidės prie ekosistemos gerinimo, kai jo pagrindinė funkcija bus baigta. Tikimasi, kad šie nameliai veikia kaip maži biologinės įvairovės stiprintojai, paverčiančiantys nenaudojamus žemės plotus į klestinčias buveines vabzdžiams, augalams ir grybams.
Maistinių medžiagų grąžinimas į žemę yra esminis ekologinio balanso palaikymo procesas, kuris skatina sveiką dirvožemio būklę ir padeda išlaikyti laukinių rūšių populiacijas. Kiaušinių lukštai yra gausūs kalcio karbonato, kuris padeda neutralizuoti dirvožemio rūgštingumą ir skatina stipresnių augalų šaknų augimą. Fermentuotos grūdinių kultūrų liekanos aprūpina dirvožemį organinėmis medžiagomis ir maistingais elementais, tokiais kaip azotas, fosforas ir kalis, kurie gerina augalų maitinimą ir pagreitina dirvožemio mikroorganizmų veiklą. Tuo tarpu molis padeda pagerinti dirvožemio struktūrą, palaikydamas drėgmės ir maistingųjų medžiagų sulaikymą, tuo pat metu padėdamas laukiniams augalams ir vabzdžiams išlaikyti stabilų mikroklimatą. Bulvių krakmolas taip pat praturtina dirvožemį angliavandeniais, kurie yra svarbūs energijos šaltiniai mikroorganizmams. Šių medžiagų įvedimas į dirvožemį ne tik gerina jo derlingumą, bet ir sukuria palankesnes sąlygas laukiniams augalams ir vabzdžiams, tokiems kaip apdulkintojai, taip prisidedant prie bioįvairovės miestuose išsaugojimo.
Prototipavimo bandymai. Nuotr. KTU Dizaino centro
Dirbtuvės
Projekto veiklos visuomenei buvo pristatomos lapkričio 29 d. vykusiose dirbtuvėse. Miesto bioįvairovės gerinimo dirbtuvės vyko KTU M-Lab tarpdisciplininiame prototipavimo centre įsikūrusioje „Olabas“ laboratorijoje, kuruojamoje projekto partnerių KTU Dizaino centro. Laboratorijoje buvo atliekama vabzdžių lizdo gamyba, tad dalyvius nuspręsta pakviesti būtent ten. Renginio metu dalyviams buvo pristatyta projekto eiga ir spendžiami klausimai; atlikta viešbučio 3D spausdinimo demonstracija; laboratorijos tyrėjai papasakojo apie biokeramikos paruošimo eigą.
Dalyviai su organinėmis atliekomis susipažino ir iš arti: maišė viešbučio struktūrai naudojamas dviejų rūšių organines mases ir iš jų lipdė dirbtuvėms paruoštą modulinį prototipą – mini bioįvairovės gerinimo objektą, kurį galės įsodinti pasirinktoje lauko erdvėje.
Bendradarbiaujant su KTU Aplinkos inžinerijos institutu bei KTU Ekonomikos ir verslo fakultetu, BiodiverCities II dirbtuvės tapo Youth For A Sustainable Future konferencijos programos dalimi. Konferencijos tikslas – 18-30 m. jaunimą supažindinti su tvarumo tema per gyvus pavyzdžius ir gerąsias, jau išbandytas, praktikas. Konferencijos teoriniai pristatymai apėmė tvaraus judumo, apželdinimo ir aplinkos tvarkymo, bendruomeniškumo temos. Drauge su BiodiverCities dirbtuvėmis, paraleliai vyko ir kiti praktiniai užsiėmimai: dizaino mąstymo, proaktyvaus dalyvavimo tvarumo iniciatyvose dirbtuvės ir kt. Bendradarbiavimas su konferencijos organizatoriais paryškino projekto nagrinėjamą problematiką – kaip aplinkosauginius klausimus perkelti nuo teorinių žinių (ar nuogastavimų) iki apčiuopiamo aktyvizmo pasirinktoje ekologijos srityje?
Išvados
Projekto eiga parodė, koks svarbus, nagrinėjant aplinkosaugos problemas, yra tarpdisciplininis bendradarbiavimas. Miesto ekologijos kontekste, urbanizuotose teritorijose susiduria įvairūs gamtiniai, socialiniai ir technologiniai iššūkiai, tad svarbu į sprendimus žiūrėti ne tik iš dizaino perspektyvos. Bendradarbiavimas su Kauno kepyklomis dėl kiaušinių lukštų perdavimo atskleidė organinių atliekų tvarkymo, rūšiavimo teisinio reglamentavimo iššūkius, su kuriuo susiduria verslai. Pažintis su žemės ūkio pramonės atstovais paryškino neišnaudotą galimybę: augalinės kilmės atliekų pernaudojimą ekodizaine. Grybienos tyrimas rekonstruojamame parke ir atrastų rūšių dauginimo, įkomponavimo į naujas medžiagas eksperimentai patvirtino tiek įdomią ateities tyrimų sritį, tiek nerimą, kad laukinių vietinių rūšių svarba miesto erdvių renovacijų kontekste vis dar akcentuojama per mažai. Visos šios temos nėra vienpusės ir reikalauja sisteminių pokyčių, bei tarpkryptinių iniciatyvų, norint atliepti ekologijos temą išsamiai ir pasiekti tvarių pokyčių. Bendras įvairių sričių atstovų darbas leidžia sukurti kompleksinius ir ilgalaikius sprendimus, kurie ne tik atkuria ekosistemų sveikatą, bet ir stiprina miesto gyventojų ryšį su gamta.
Po žeme lizduojančių vabzdžių buveinių vystymo tyrime techninius/inžinerinius dizaino aspektus papildė ir filosofinė diskusija: kaip neužsižaisti estetiniuose ieškojimuose ir nepamiršti praktinės tokio objekto paskirties? Po pokalbių su dizaineriais, biologais ir ekologijos temoms neabejingais miestiečiais, prieita išvados, kad meno ir dizaino profesionalų įsitraukimas į aplinkosaugos klausimus yra itin svarbus, nes jų sistemiškas mąstymas ir kūrybinis požiūris leidžia spręsti ekologines problemas naujoviškais ir estetiškai patraukliais būdais. Norint išlaikyti ilgalaikį miestiečių įsitraukimą į visų rūšių sveikatai palankios miesto aplinkos kūrimą, remiamasi mintimi, kad dizaino bendruomenės, dažnai turinčios skaitmeninės gamybos laboratorijas galėtų tapti tokių buveinių gamintojomis, pabrėžiant naujos kartos dizaino problematiką. Tikimasi, kad tokios veiklos prisideda prie dizaino, kaip plačiai aprėpiančios, ne vien estetinės srities, populiarinimo.
Dizaino savaitės parodos akmirkos. Nuotr. Svetlana Batura
Projekto organizatorius:
Projektą finansuoja:
Komanda:
- Justė Motuzaitė
- Kontryna Lenkauskaitė
- Lorenzo Piazzi
- Modestas Stankaitis
- Rūta Valušytė
- Niccolò Lelli
- Hari Prasanna Manimaran
- Giuseppe Donvito
- Justina Klėjūtė
Kontaktai: info@designfriends.org
Puslapio priemonės platinamos pagal CC BY-SA 4.0 licenziją
Projekto partneriai:
