2021m. Milano – pirmosios dirbtuvės

Pirmosios dirbtuvės surengtos 2021m. Giardino San Faustino – bendruomenės sode Milane, kuriam vadovauja kooperatyvas Cascina Biblioteca kartu su šešiomis vietinėmis ne pelno siekiančiomis asociacijomis (suinteresuotomis šalimis). Dalyviai (įvairių sričių ir kilmės šalių studentai, savanoriai) buvo pakviesti išbandyti priemonių rinkinį ir dirbtuvių programą. Dirbtuvės organizuotos pačiame sode, taip leidžiant dalyviams patiems stebėti miesto aplinkos ir gamtos ekosistemų sambūvį. Po įvadinės ekskursijos po vietovę seminaro programa buvo padalinta į tris dalis: žmogaus ir vabzdžio sąveikos tyrimas, diskusijos apie sistemines ekosistemų problemas ir priemonių rinkinio išbandymas.

Giardino San Faustino Giardino San Faustino. Pagrindinė vieta, kurioje vyko dirbtuvės.

Žmogus ir vabzdys
Dirbtinis kontaktas su bite

Užsiėmimo metu panaudojant garso ir lytėjimo metodus saugioje ir kontroliuojamoje aplinkoje, buvo siekiama atkurti emocinę dalyvių reakciją ir patirtį, kai netoliese yra skraidžiojanti bitė. Dalyviai klausėsi trimačio skrendančios bitės garso, sudarančio įspūdį, kad bitė skraidžioja aplink klausytoją. Dalyviai buvo užrištomis akimis, tai leido jiems labiau įsitraukti garsinę patirtį bei išvengti aplinkos trukdžių. Tuo pačiu metu veiklos vadovas paliesdavo dalyvio ranką dirbtiniu vabzdžiu, imituodamas vabzdžio nutūpimą ant klausytojo rankos. Sesija truko apie 1 minutę. Refleksijos dalies metu dalyviai buvo paprašyti įvertinti savo patirtį, atskirai nurodant klausymosi pojūčius ir kai tariamas vabzdys paliečia ranką. Vėliau visi buvo kviečiami pasidalinti savo patirtimi ir dalyvauti diskusijoje apie potyrius sutinkant laukinius vabzdžius savo aplinkoje.

Šio trimo rezultatai: dalyvių patirtis skyrėsi ir priklausė nuo aplinkos, kurioje jie augo. Pirmoji grupė, kurią sudarė respondentai, gyvenantys ar gyvenę kaimo aplinkoje, labiau teigiamai reagavo į vabzdžius ir jų buvimą netoliese. Jie taip pat buvo labiau linkę gyventi mieste kuriame yra daugiau vabzdžių bei laukinės gamtos. Kita grupė – miesto aplinkoje užaugę žmonės – labiau neigiamai reagavo į netoliese esančius vabzdžius bei laukinės gamtos buvimą mieste. Jie labiau bijojo vabzdžių ir to, ko nepažįsta, kai kurie iš jų stengėsi to vengti vabzdžių kiek galėdami. Kai kurie dalyviai išreiškė daugiau baimės vabzdžiams, tačiau jiems du kartus klausantis to pačio garso takelio sumažėjo susierzinimo jausmas, o per Giardino San Faustino ekskursiją pamatyti bičių aviliai padėjo geriau pasiruošti šiai patirčiai.

Dalyviai klausosi garso takelio uždengtomis akimis Dalyviai klausosi garso takelio uždengtomis akimis.
Dalyvio ranka paliečiama dirbtiniu vabzdžiu Dalyvio ranka paliečiama dirbtiniu vabzdžiu.

Žmogaus ir ekosistemos tarpusavio ryšys
Diskusijos pasinaudojant „Actant Mapping Canvas“ modeliu

Pirmiausia pravesta trumpa paskaita apie laukinių apdulkintojų svarbą mūsų ekosistemoms ir su jomis susijusias aktualias problemas, lemiančias vabzdžių nykimą šiuo metu. Ši įžanga buvo naudinga formuojant pagrindines žinias apie vabzdžių apdulkintojų nykimo aspektus ir biologinę įvairovę, rinkoje siūlomus žalingus sprendimus ir sisteminius pokyčius, kurie yra būtini šių dienų visuomenėje.

Siekiant paskatinti aktyvų įsitraukimą į šias temas bei geriau suprasti ryšius tarp žmogaus ir laukinės aplinkos, veikla buvo vedama diskusijų formatu ir paliečianti įvairias ekologines problemas: pesticidų naudojimas, kraštovaizdžio fragmentacija, invazinės rūšys. Dalyviai pasinaudojo Actant Mapping Canvas modeliu (sukūrė Monika Sznel ir Marta Lewan iš Unpacking.design), pagrįstu į aplinką (arba į planetą orientuota) metodika (Sznel, 2020). Dalyviams skirta užduotis buvo surašyti visus veikėjus (žmones ir ne žmones), kurie tiesiogiai ir netiesiogiai (jie paliečiami dėl pirminių dalyvių) veikia arba yra paveikti vienos iš anksčiau minėtų problemų. Tiesioginiai veikėjai - jų ryšys su problema akivaizdus, netiesioginiai veikėjai – ryšys su problema nėra toks neakivaizdus, bet jie veikia arba yra veikiami pirminių tiesioginių veikėjų.

Rezultatai: Iš pradžių dalyviams „Actant Mapping Canvas“ modelį buvo sudėtinga suprasti, tačiau su vadovų pagalba visos komandos užpildė šablonus, diskutuodami apie tai, kaip paveikiamas kiekvienas konkrečios problemos veikėjas. Komandos sugebėjo paskirstyti ir nustatyti tiesioginį ir netiesioginį anksčiau minėtų problemų poveikį visai ekosistemai ir jos dalyviams. Tai dalyviams padėjo geriau suprasti kokiais sudėtingais ryšiais yra susaistytas žmogus su laukine gamta ir kaip kiekviena ekologinė problema gali paveikti įvairiausias rūšis.

Actant Mapping Canvas „Actant Mapping Canvas“ šablonas sukurtas Monikos Sznel ir Martos Lewan.
Dalyvių diskusijos naudojantis Actant Mapping Canvas Dalyvių diskusijos naudojantis „Actant Mapping Canvas“.

Išbandytas priemonių rinkinys

Dalyviams buvo duotos medžiagos bei instrukcijos, kaip surinkti ir paruošti du pagrindinius įrankių rinkinio elementus – vabzdžių viešbutį ir žemės konstrukciją. Įrankių rinkinys išleistas atvirojo kodo pagal CC BY-SA 4.0 licenciją.

„Vabzdžių“ viešbutis buvo suprojektuotas pagal ekologinius reikalavimus (MacIvor, 2016; Beefoster, n.d.), kad vienu metu galėtų gyventi kelios skirtingos laukinių bičių rūšys, o vėliau šis viešbutis turėtų būti pakeistas nauju. Pagrindinė medžiaga – kraft kartonas – buvo padengta natūraliu bičių vašku, kad taptų atspari lauko sąlygoms ir neperšlaptų užklupus lietui. Konstrukcinės dalys buvo suprojektuotos taip kad jas būtų galima iškirpti iš vieno A1 lapo ir sujungti naudojant 3 poras M4 varžtų su veržlėmis. Vidinės lizdo ertmės gali būti sukurtos naudojant popierių arba natūralius tuščiavidurius elementus, tokius kaip nendrės ar natūralūs šiaudeliai.

Žemės konstrukcija buvo sukurta taip, kad taptų estetiniu elementu laukinių pievų pakraščiuose, ir taip pažymėtų specialiai laukinei gamtai paliktas teritorijas bei parodytų jos šia aplinka vis dar rūpinamasi. Ekologiškai vertingesnės vietos yra suvokiamos kaip netvarkingos, nes jose nėra žmogaus įsikišimo ir rūpinimosi ženklų (Nassauer, 2011; Qiu ir kt., 2013), tad šiuo dizainu stengtasi juos sukurti.

Rezultatai: dalyviai surinko ir įrengė vabzdžių viešbučius šalia laukinių pievų Giardino San Faustino mieste. Dalyviai taip pat kūrė įvairias žemės konstrukcijos formas, užpildė jas žeme ir naudojo kaip dekoratyvinius ar funkcinius laukinių pievų elementus.

Dalyviai surinkinėja vabzdžių viešbutį Dalyviai surinkinėja vabzdžių viešbutį.
Žemės elemento kūrimas Žemės elemento kūrimas.

Išvados

Bandomosios dirbtuvės buvo surengtos siekiant išbandyti jos veiklas ir patį priemonių rinkinį bei gauti įžvalgų dėl tolimesnių projekto krypčių.

Atlikus dirbtinio kontakto su bite veiklą, paaiškėjo, kad miestiečiai kilę iš skirtingų miesto ir kaimo aplinkų taip pat skirtingai reaguoja ir į vabzdžius artimo kontakto su jais atžvilgiu. Žmonės užaugę mieste reagavo baimingiau ir vangiau priėmė idėją, kad miestuose būtų daugiau vabzdžių. Neabejotina, kad norint kurti labiau bioįvairovei palankius miestus, geriau suprasti miestiečių reakcijas ir patirtis su laukiniais vabzdžiais yra labai svarbu.

„Actant Mapping Canvas“ modelis pasirodė kaip veiksmingas būdas diskutuoti apie ekosistemos ir žmogaus tarpusavio ryšį ir bei su juo susijusias problemas. Išsamesnis paaiškinimas, kaip užpildyti šablonus (pvz. naudojant pavyzdžius), būtinas, kad dalyviai aiškiau suprastų kaip šį šabloną reikia pildyti.

Priemonių rinkinio gaminimo sesija suteikė vertingų įžvalgų kaip šis dizainas galėtų būti patobulintas. Pavyzdžiui, reikia veiksmingesnio lizdų ertmių gaminimo būdo, nes popierinių tūbelių sukimas užtruko labai ilgai. Taip pat reikėtų išsamesnio paaiškinimo apie žemės konstrukciją ir kokios formos būtų efektyvesnės. Apibendrinus, įrankių rinkinys buvo lengvai pagaminamas, dalyviai aiškiai suprato kaip šiuos elementus pagaminti ir surinkti, medžiagas buvo pakankamai lengva surasti įvairiuose miestuose.

Pilnai įrengtas ir medyje įmontuotas vabzdžių viešbutis Pilnai įrengtas ir medyje įmontuotas vabzdžių viešbutis.

Šaltiniai

Beefoster. (n.d.). Beestra vs. bee hotels. Retrieved July 13, 2021, from https://www.beefoster.com/beestra-vs-others.html

MacIvor, J. S. (2016). Cavity-nest boxes for solitary bees: a century of design and research. Apidologie, 48(3), 311–327.
https://doi.org/10.1007/s13592-016-0477-z

Nassauer, J. I. (2011). Care and stewardship: From home to planet. Landscape and Urban Planning, 100(4), 321–323.
https://doi.org/10.1016/j.landurbplan.2011.02.022

Qiu, L., Lindberg, S., & Nielsen, A. B. (2013). Is biodiversity attractive?—On-site perception of recreational and biodiversity values in urban green space. Landscape and Urban Planning, 119, 136–146. https://doi.org/10.1016/j.landurbplan.2013.07.007

Sznel, M. (2020, May 25). Tools for environment-centered designers: Actant Mapping Canvas. Medium.
https://uxdesign.cc/tools-for-environment-centered-designers-actant-mapping-canvas-a495df19750e

Projektas finansuotas:
JRC makers-in-residence programa

European Union

Bendradarbiaujant su:

SIAM Hyperink Giardino di San Faustino
Cascina Biblioteca OpenDot
prototypes

Puslapio priemonės platinamos pagal CC BY-SA 4.0 licenziją, Justė Motuzaitė CC BY-SA