BiodiverCities

Pirmosios dirbtuvės surengtos 2021m. Giardino San Faustino – bendruomenės sode Milane, kuriam vadovauja kooperatyvas Cascina Biblioteca kartu su šešiomis vietinėmis ne pelno siekiančiomis asociacijomis (suinteresuotomis šalimis). Dalyviai (įvairių sričių ir kilmės šalių studentai, savanoriai) buvo pakviesti išbandyti priemonių rinkinį ir dirbtuvių programą. Dirbtuvės organizuotos pačiame sode, taip leidžiant dalyviams patiems stebėti miesto aplinkos ir gamtos ekosistemų sambūvį. Po įvadinės ekskursijos po vietovę seminaro programa buvo padalinta į tris dalis: žmogaus ir vabzdžio sąveikos tyrimas, diskusijos apie sistemines ekosistemų problemas ir priemonių rinkinio išbandymas.

Žmogus ir vabzdys
Dirbtinis kontaktas su bite

Užsiėmimo metu panaudojant garso ir lytėjimo metodus saugioje ir kontroliuojamoje aplinkoje, buvo siekiama atkurti emocinę dalyvių reakciją ir patirtį, kai netoliese yra skraidžiojanti bitė. Dalyviai klausėsi trimačio skrendančios bitės garso, sudarančio įspūdį, kad bitė skraidžioja aplink klausytoją. Dalyviai buvo užrištomis akimis, tai leido jiems labiau įsitraukti garsinę patirtį bei išvengti aplinkos trukdžių. Tuo pačiu metu veiklos vadovas paliesdavo dalyvio ranką dirbtiniu vabzdžiu, imituodamas vabzdžio nutūpimą ant klausytojo rankos. Sesija truko apie 1 minutę. Refleksijos dalies metu dalyviai buvo paprašyti įvertinti savo patirtį, atskirai nurodant klausymosi pojūčius ir kai tariamas vabzdys paliečia ranką. Vėliau visi buvo kviečiami pasidalinti savo patirtimi ir dalyvauti diskusijoje apie potyrius sutinkant laukinius vabzdžius savo aplinkoje.

Šio trimo rezultatai: dalyvių patirtis skyrėsi ir priklausė nuo aplinkos, kurioje jie augo. Pirmoji grupė, kurią sudarė respondentai, gyvenantys ar gyvenę kaimo aplinkoje, labiau teigiamai reagavo į vabzdžius ir jų buvimą netoliese. Jie taip pat buvo labiau linkę gyventi mieste kuriame yra daugiau vabzdžių bei laukinės gamtos. Kita grupė – miesto aplinkoje užaugę žmonės – labiau neigiamai reagavo į netoliese esančius vabzdžius bei laukinės gamtos buvimą mieste. Jie labiau bijojo vabzdžių ir to, ko nepažįsta, kai kurie iš jų stengėsi to vengti vabzdžių kiek galėdami. Kai kurie dalyviai išreiškė daugiau baimės vabzdžiams, tačiau jiems du kartus klausantis to pačio garso takelio sumažėjo susierzinimo jausmas, o per Giardino San Faustino ekskursiją pamatyti bičių aviliai padėjo geriau pasiruošti šiai patirčiai.

Išbandytas priemonių rinkinys

Dalyviams buvo duotos medžiagos bei instrukcijos, kaip surinkti ir paruošti du pagrindinius įrankių rinkinio elementus – vabzdžių viešbutį ir žemės konstrukciją. Įrankių rinkinys išleistas atvirojo kodo pagal CC BY-SA 4.0 licenciją.

„Vabzdžių“ viešbutis buvo suprojektuotas pagal ekologinius reikalavimus (MacIvor, 2016; Beefoster, n.d.), kad vienu metu galėtų gyventi kelios skirtingos laukinių bičių rūšys, o vėliau šis viešbutis turėtų būti pakeistas nauju. Pagrindinė medžiaga – kraft kartonas – buvo padengta natūraliu bičių vašku, kad taptų atspari lauko sąlygoms ir neperšlaptų užklupus lietui. Konstrukcinės dalys buvo suprojektuotos taip kad jas būtų galima iškirpti iš vieno A1 lapo ir sujungti naudojant 3 poras M4 varžtų su veržlėmis. Vidinės lizdo ertmės gali būti sukurtos naudojant popierių arba natūralius tuščiavidurius elementus, tokius kaip nendrės ar natūralūs šiaudeliai.

Žemės konstrukcija buvo sukurta taip, kad taptų estetiniu elementu laukinių pievų pakraščiuose, ir taip pažymėtų specialiai laukinei gamtai paliktas teritorijas bei parodytų jos šia aplinka vis dar rūpinamasi. Ekologiškai vertingesnės vietos yra suvokiamos kaip netvarkingos, nes jose nėra žmogaus įsikišimo ir rūpinimosi ženklų (Nassauer, 2011; Qiu ir kt., 2013), tad šiuo dizainu stengtasi juos sukurti.

Rezultatai: dalyviai surinko ir įrengė vabzdžių viešbučius šalia laukinių pievų Giardino San Faustino mieste. Dalyviai taip pat kūrė įvairias žemės konstrukcijos formas, užpildė jas žeme ir naudojo kaip dekoratyvinius ar funkcinius laukinių pievų elementus.

Bandomosios dirbtuvės buvo surengtos siekiant išbandyti jos veiklas ir patį priemonių rinkinį bei gauti įžvalgų dėl tolimesnių projekto krypčių.

Atlikus dirbtinio kontakto su bite veiklą, paaiškėjo, kad miestiečiai kilę iš skirtingų miesto ir kaimo aplinkų taip pat skirtingai reaguoja ir į vabzdžius artimo kontakto su jais atžvilgiu. Žmonės užaugę mieste reagavo baimingiau ir vangiau priėmė idėją, kad miestuose būtų daugiau vabzdžių. Neabejotina, kad norint kurti labiau bioįvairovei palankius miestus, geriau suprasti miestiečių reakcijas ir patirtis su laukiniais vabzdžiais yra labai svarbu.

„Actant Mapping Canvas“ modelis pasirodė kaip veiksmingas būdas diskutuoti apie ekosistemos ir žmogaus tarpusavio ryšį ir bei su juo susijusias problemas. Išsamesnis paaiškinimas, kaip užpildyti šablonus (pvz. naudojant pavyzdžius), būtinas, kad dalyviai aiškiau suprastų kaip šį šabloną reikia pildyti.

Priemonių rinkinio gaminimo sesija suteikė vertingų įžvalgų kaip šis dizainas galėtų būti patobulintas. Pavyzdžiui, reikia veiksmingesnio lizdų ertmių gaminimo būdo, nes popierinių tūbelių sukimas užtruko labai ilgai. Taip pat reikėtų išsamesnio paaiškinimo apie žemės konstrukciją ir kokios formos būtų efektyvesnės. Apibendrinus, įrankių rinkinys buvo lengvai pagaminamas, dalyviai aiškiai suprato kaip šiuos elementus pagaminti ir surinkti, medžiagas buvo pakankamai lengva surasti įvairiuose miestuose.