BiodiverCities

Dirbtuvės vyko Kauno tvirtovės parke, šalia kurio miesto savivaldybė buvusioje aviacijos gamyklos teritorijoje vysto Aleksoto inovacijų pramonės parką (AIPP). AIPP apima 30 ha teritoriją, šiaurinėje dalyje besiribojančią su Kauno fortų įtvirtinimais, įrengtais šlaituose, gamtos apsuptyje. Vystant inovacijų parką ši buvusi karinė teritorija bus urbanizuota, todėl vietinė ekosistema bus radikaliai sutrikdyta. Dėl artimo bendradarbiavimo su „T-Factor“ projektu, šios dirbtuvės vyko kaip viena iš Kauno piloto laikinųjų veiklų, skirtų pritaikyti inovatyvius urbanistinės regeneracijos būdus. Pagrindinė dirbtuvių užduotis – susipažinti su laukinės gamtos svarba mieste ir spręsti, kaip dalis Kauno tvirtovės teritorijos galėtų suteikti prieglobstį vabzdžiams šiuo radikalių aplinkos pokyčių laikotarpiu. Pasitelkdami dizaino mąstymo metodus, dalyviai kūrė buveines vabzdžiams bei erdvinio teritorijos išdėstymo sprendimus laukinei gamtai.

Kauno tvirtovės parko teritorijos dalis.

Miesto ekologija
Apsilankymas teritorijoje

Video pranešimą skaitė Doc. dr. Ričardas Skorupskas. Mokslininkas kalbėjo apie būdus gerinti miesto bioįvairovę kuriant žalius plotus: įtraukiant daugiau vietinių augalų rūšių, efektyviau planuojant kurias teritorijas reikia kruopščiai tvarkyti, o kurios gali būti paliekamos laukinei gamtai gyvuoti. R.Skorupskas akcentavo besikeičiančio požiūrio į žaliąsias erdves poreikį: vietoj skubėjimo pjauti ilgesnę žolę ir šluoti nukritusius lapus, pasidomėti apie laukinių elementų naudą. Nukritę lapai turi daugybę ekosistemai reikalingų medžiagų, o įvairių rūšių vietinės gėlės užtikrina mitybos bei galimybes daugybei įvairių vabzdžių rūšių. Pagrindinė dirbtuvių mintis – bioįvairovei reikia įvairovės. Po pranešimo dalyviai apžiūrėjo Lakūnų sodo teritoriją, kurioje vėliau sumontavo savo sukurtas vabzdžių buveines.

Dalyviai apžiūri Kauno tvirtovės parko teritoriją.

Priemonių rinkinio tobulinimas

Rinkinys sudarytas iš dviejų dalių: bičių viešbučio, skirto ertmėse lizduojančioms bitėms ir kitiems vabzdžiams; ir ant žemės pastatomų struktūrų, skirtų po žeme lizduojančioms bitėms ir kitiems vabzdžiams. Dvi dalyvių komandos gavo užduotį patobulinti bičių viešbutį, o kitos dvi – ant žemės pastatomą struktūrą. Dirbtuvių dalyviams buvo pristatytos natūralios medžiagos dizaino sprendimams konstruoti. Daugelis medžiagų surinktos iš gamtos – plaukuotųjų ožkarožių, šeivamedžio, kininio miskanto ir nendrių stiebai, natūralus bičių vaškas, molis ir smėlis. Medžiagų rinkinyje taip pat buvo aplinkai nekenksmingas kraftinis kartonas.

Dirbtuvių metu naudojamų medžiagų pristatymas.

Bičių viešbučio tobulinimas

Problema, kurią norėjome išspręsti BiodiverCities I projekto metu – klaidingas bičių viešbučio įvaizdis miestiečių galvose. Dažnu atveju, kurdami gyvenvietes vabzdžiams žmonės replikuoja žmonėms skirto namo modelį ir neatsižvelgia į kitos rūšies poreikius. Sukurtos struktūros neatitinka ekologinių reikalavimų: viešbučiai per dideli, parenkamas netinkamas ertmių ilgis, naudojamos netvarios medžiagos. Pirmojo projekto etapo Milane metu (2021 m.) buvo sukurtas pirminis bičių viešbučio dizainas, ypatingas dėmesys skirtas ekologiniams ertmėje lizduojančių vabzdžių poreikiams ir ekologiniams reikalavimams. Po šio etapo pagaminti du patobulinti bičių viešbučiai, kurie buvo pakabinti bandymams Delfte, Olandijoje 2022-ųjų balandį.

Kauno dirbtuvių metu komandoms buvo pristatyti ekologiniai viešbučio reikalavimai ir dažniausiai padaromos dizaino klaidos, taip pat įvardinta viena iš pagrindinių struktūros problemų, identifikuotų po bandymų Olandijoje – bičių viešbučiams reikalinga apsauga nuo paukščių. Norint padėti dalyviams rinkinio tobulinimo metu, visa informacija apie ertmėse lizduojančioms bitėms palankias sąlygas buvo pateikta atmintinėse.

Susipažinę su teorine informacija bei dirbtuvių metu prieinamomis medžiagomis ir įrankiais, dvi dalyvių komandos sukūrė naujo dizaino bičių viešbučius. Abi komandos ertmėms panaudojo skirtingo skersmens nendrių, šeivamedžių ir ožkarožių stiebus. Išorinei lizdo apsaugai dalyviai pasitelkė kartono impregnavimą bičių vašku, o struktūrų pritvirtinimams – natūralaus džiuto virves. Kad paslėptų stiebų angeles nuo paukščių, komandos pasitelkė skirtingas strategijas – vieni susiaurino vabzdžių įėjimo angą ir atitraukė tūbeles nuo viešbučio išorės, kiti apkaišė tūbeles nendrių plaušais.

Atmintinė dalyviams apie ertmėje lizduojančias bites.

Bendrakūros procesas ir rezultatai – 2 viešbučiai ertmėse lizduojančioms bitėms.

Struktūros žemėje lizduojančioms bitėms

Nustatyta jog apie 70% bičių lizduoja po žeme, tačiau joms sukurtas lizdų struktūras galima pamatyti itin retai. Stebėti ir analizuoti po žeme lizduojančias bites yra daug sudėtingiau, tad ir apie jų lizdavimo įpročius žinome mažiau. Visgi, yra žinoma, kad plikų arba menkai apžėlusių žemės plotų panaudojimas yra viena iš efektyvių strategijų kuriant lizdavimo vietas šioms bitėms. Konstrukcijos turi atitverti žemės plotus nuo netoliese esančios augmenijos, taip pat aiškiai signalizuoti žmonėms, kad tokio ploto negalima trikdyti. Dirbtuvių dalyviai buvo supažindinti su svarbiausia informacija atmintinės formatu.

Dvi dalyvių komandos sukūrė dvi skirtingas lizdų konstrukcijas, naudodamos tas pačias medžiagas, bet skirtingus medžiagų kiekių santykius. Buvo naudojamas molio, smėlio ir šiaudų mišinys, sluoksniuojant jį skirtinga tvarka. Vidiniuose statinių sluoksniuose buvo naudotas molio ir smėlio mišinys su daug šiaudų – taip sukuriama porėta terpė, palanki bitėms įsikurti. Lizdo išorę reikia apsaugoti nuo lietaus ir drėgmės, tad molio ir smėlio mišinys buvo papildomas linų sėmenų aliejumi ir švendrų pūkais.

Atmintinė dalyviams apie po žeme lizduojančias bites.

Bendrakūros procesas ir rezultatai – 2 viešbučiai po žeme lizduojančioms bitėms.

Vieta laukinei gamtai ir žmogui

Vietovės analizei pritaikytas metodas ir principai pagal Project for Public Spaces "Placemaking" metodą. Kategorijos ir klausimai buvo perdaryti pagal šio projekto temą ir atsižvelgiant į gamtos ir žmogaus poreikius.

Kiekvienai komandai kartu su klausimynu buvo pateiktas Lakūnų sodo teritorijos žemėlapis, kuriame dalyviai galėjo žymėti svarbiausius objektus ir kurti šios vietos infrastruktūros planą, kuris būtų patogus tiek žmogui, tiek laukinei gamtai.

Kuriant ir montuojant vabzdžių viešbučius, dalyviai buvo skatinami atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią vietą, tinkamą jų konstrukcijai, bet ir į supančią aplinką: maistui bei lizdų statybai tinkamų medžiagų šaltinius netoliese, žalių teritorijų vientisumą teritorijoje bei jų įvairovę. Kauno tvirtovės parko Lakūnų sode augo nemažai laukinių gėlių, tad visos komandos įvertino tai kaip teigiamą aspektą. Dauguma dalyvių nusprendė praplėsti laukinių gėlių plotus arba sukurti naujas panašias erdves, kad padidintų bičių prasimaitinimo galimybes. Dalyviai taip pat atkreipė dėmesį į galimus pavojus bitėms ir laukinei gamtai – šunys ar ant žemės pastatytų konstrukcijų nepastebintys praeiviai – ir diskutavo apie galimus problemos sprendimo būdus. Dalyviai priėjo išvadą, jog konstrukcijas aptvėrus natūraliais barjerais, tokiais kaip laukinių gėlių pieva arba tvenkinys, sumažėtų konstrukcijų sugriovimo rizika. Buvo derinami gamtos ir žmogaus poreikiai: sprendžiama kurios vietos galėtų būti paliktos laukinei gamtai, o kurios – skirtos maloniam žmonių poilsiui gamtoje.

Klausimai teritorijos įvertinimui.

Kauno Tvirtovės Parko teritorijos žemėlapis.

Dalyviai diskutuoja kaip būtų galima pagerinti teritoriją.

Išvados

Dizaino mąstymas: dirbtuvių metu dalyviai įgavo žinių ir ieškojo būdų kaip kurti miestus, kuriuose žmonės ir vabzdžiai galėtų klestėti netrukdant vienas kitam, taip pat įgavo bendrų ekologijos suvokimo ir naujo požiūrio į mus supančią aplinką žinių. Dirbtuvėms sukurtos pagalbinės priemonės (atmintinės apie ekologinius reikalavimus skirtingoms bičių rūšims, vietovės analizei skirti klausimai, vietovės planas) padėjo dalyviams lengviau suprasti platesnį problemos kontekstą ir statinių ekologinius reikalavimus, bei leido kryptingai analizuoti pačią ir pateikti apgalvotus dizaino patobulinimus.

Teorinė ir praktinė edukacija: pirmoje dirbtuvių dalyje įgytos žinios buvo pritaikytos praktinėje vabzdžių viešbučių kūryboje. Renginio metu buvo sukurti 4 nauji dizainai bičių buveinių struktūroms: 2 pakabinami bičių viešbučiai ertmėse lizduojančioms bitėms, 2 žemėje montuojamos struktūros po žeme lizduojančioms bitėms. Konstrukcijoms kurti dalyviai panaudojo gamtoje randamas arba saugiai gamtoje suyrančias medžiagas, taip mokydamiesi apie tvarumo svarbą ir praktiškai išbandydami aplinkai saugius dizaino metodus.

Emocinė nauda: Doc. dr. Ričardo Skorupsko įžanga ir tolimesnės diskusijos paskatino dirbtuvių dalyvius praplėsti suvokimo ribas ir pergalvoti žmogaus ir laukinės gamtos santykį. Veiklų metu komandos empatiškai sprendė vabzdžių apgyvendinimo problemas ir dalinosi rūpestingomis įžvalgomis apie šiltą ir patogų bičių gyvenimą naujuose namuose. Išreikšta empatija parodė, kad dalis dalyvių emociškai įsitraukė į kūrybos procesą ir aplinkosaugos temą, bei džiaugėsi, kad gali kurti dizaino sprendimus, palankius kitos rūšies išsaugojimui. Šie dalyvių potyriai įrodo, koks svarbus yra miestiečių įtraukimas į miesto regeneracijos procesus. Su didėjančiu rūpesčiu laukinei gamtai, auga bendras problemos supratimas ir aktyvus sprendimų ieškojimas.