Kaip miesto teritorijos galėtų tapti biologinės įvairovės ekosistemų prieglobsčiu? Kaip sukurti miestą, kuriame galėtų klestėti žmogus ir laukinė gamta?

Kas yra vabzdžiai apdulkintojai?
Kuo jie svarbūs?

Augalus apdulkina daugybė kitų rūšių, tarp jų paukščiai, graužikai, voverės ar netgi patys žmonės. Vis tik vabzdžiai, o ypač bitės yra vienos iš efektyviausiai šį darbą nudirbančių rūšių.

Paminėjus augalų apdulkinimą, mintyse dažniausiai įsivaizduojama medaus bitė, kuri renka nektarą ir kartu perneša daugybę žiedadulkių nuo vieno žiedo prie kito. Tačiau naminė medaus bitė yra tik viena iš 2000 Europoje gyvuojančių rūšių. Nors ir gali atrodyti panašios išvaizda, laukinės bitės skiriasi nuo naminių rūšių, ypač gyvenimo būdų: praktiškai visos laukinės bitės lizduoja po vieną ir neneša medaus. Daugiausiai laukinių rūšių lizdus kuria po žeme arba šalia jos, kita dalis susiranda virš žemės esančias ertmes augalų stiebuose ar sienos plyšeliuose kur deda kiaušinėlius juos atskirdamos pertvarėlėmis iš žemių arba lapų.

Apie 78% visų žydinčių augalų ir 85% kultūrinių augalų dauginimosi metodai priklauso nuo įvairių vabzdžių rūšių.

Apdulkintojų rūšys. (Šaltinis: Europos komisija )

Problema

Mažėjantis vabzdžių apdulkintojų skaičius ir įvairovė tampa vis labiau pastebima problema visame pasaulyje. Sparčiai modernizuojami miestai dažnai nepalieka vietos vietinėms ekosistemoms – kuriamos infrastruktūros yra palankios išskirtinai tik žmonėms, bet ne gyvūnams ar augalams. Dėl didelio urbanizacijos lygio ir plataus masto kraštovaizdžio suvienodinimo žemės ūkio reikmėms, didelei daliai laukinių vabzdžių jau šiandien trūksta maisto, o jų buveinės sparčiai nyksta.

Vis tik, nepaisant požiūrio į aplinkosaugos ir ekologijos klausimus, žmogus yra tiesiogiai priklausomas nuo laukinės ekosistemos: tūkstančiai augalų rūšių ir mikroorganizmų filtruoja vandenį, kurį geriame, ir orą, kuriuo kvėpuojame, o laukiniai vabzdžiai apdulkina augalus, kurie tampa vaisiais ir daržovėmis ant mūsų stalų.

Kaip ją spręsti?

Tuo pat metu miestai gali tapti laukinių vabzdžių prieglobsčiu ir atlikti svarbų vaidmenį išsaugant dabartines ekosistemas. Šio projekto tikslas – paskatinti miestiečius savarankiškai kurti laukinės gamtos plotus mieste ir edukuoti apie laukinių vabzdžių svarbą išlaikant biologinę įvairovę miestuose.

Laukinės gėlės šalia kanalo. Delftas, Nyderlandai.

Mūsų veikla

Sukurtas priemonių rinkinys “pasidaryk pats” principu: konstrukcijos skirtos ertmėse ir po žeme lizduojančioms bitėms. Daugiau apie rinkinį bei kaip jį pasigaminti, skaitykite "Įrankiai" skiltyje.

Surengtos 2 dirbtuvės, kurių metu dalyviai gilinosi į bioįvairovės miestuose svarbą ir problemas, susipažino ir kūrė priemones, kurios pagerintų vietas laukinei gamtai. Daugiau skaitykite "Renginiai" skiltyje.

Šaltiniai

European Parlament. (2019, December 3). What’s behind the decline in bees and other pollinators? (infographic). https://www.europarl.europa.eu/news/en/headlines/society/20191129STO67758/what-s-behin d-the-decline-in-bees-and-other-pollinators-infographic

Hall, D. M., Camilo, G. R., Tonietto, R. K., Ollerton, J., Ahrné, K., Arduser, M., Ascher, J. S., Baldock, K. C. R., Fowler, R., Frankie, G., Goulson, D., Gunnarsson, B., Hanley, M. E., Jackson, J. I., Langellotto, G., Lowenstein, D., Minor, E. S., Philpott, S. M., Potts, S. G., . . . Threlfall, C. G. (2017). The city as a refuge for insect pollinators. Conservation Biology, 31(1), 24–29. https://doi.org/10.1111/cobi.12840

Ollerton, J., Winfree, R., & Tarrant, S. (2011). How many flowering plants are pollinated by animals? Oikos, 120(3), 321–326. https://doi.org/10.1111/j.1600-0706.2010.18644.x

Zattara, E. E., & Aizen, M. A. (2021). Worldwide occurrence records suggest a global decline in bee species richness. One Earth, 4(1), 114–123. https://doi.org/10.1016/j.oneear.2020.12.005

Projekto remėjai: